pliūrinėti

pliū̃rinėti, -ėja, -ėjo intr. šnek. 1. Krkl, Trk vaikščioti apsileidusiam, netvarkingai apsirengusiam, išsižergusiam: Pliūrinė[ja] vyrai, išsikričioję iš kelnių marškinius vasaros čėse J. Pliūrinė[ja] motriška apsileidusi J. Pliū̃rinėja, kai su kuila eina, išsižergęs Škn. 2. šnek. vaikštinėti šlapiam, pašiurpusiam: Višta pliū̃rinė[ja] po kiemą, musėt, serga KlvrŽ. Vištos pliūrinėja ant lytaus LTR(Žg). \ pliūrinėti; pasipliūrinėti